šiais technologijų laikais vis sunkiau likti anonimišku, bet kartais taip reikia kažkur išlieti mintis ir supranti neturi kur ir kam... nes internete greitai gali būti susektas ir apipiltas purvu, o asmeniniam gyvenime ... tiesiog priklausai tai idealų gyvenimą turinčių žmonių kategorijai ir tavo padejavimai lieka nesuprasti... taip, kas tai yra idealus gyvenimas?... aš asmeniškai nežinau kas tai, o ir nesiekiau to niekada, bet kitų akimis būtent taip ir gyvenu... o ar tikrai taip gyvenu... nežinau... manau, kad ne, bet deja kai bandau kažkam pasipasakot kaip šiandien blogai jaučiuos lieku nesuprasta ... jiems tokias problemas... o problema šiuo metu tokia... aš labai tiesus žmogus, ir stengiuosi nemeluoti niekam ir niekada to paties tikiuos ir iš aplinkinių, ypatingai šeimos narių... vyro, nes esam kartu ne dėl kitų, o dėl savęs ir jei jau esam kartu tai nemeluojam... bet vyras užaugęs šeimoje kur meluojama kiekvieną minutę ir dėl visko, jis stengiasi neiti tuo keliu nes pats taip pasirinko, bet situacijoje kai žino laukia diskusija kodėl toks sprendimas ir ne kitoks jis kartais pasirenka pameluot nors žino melas išlįs ir tada diskusija bus ne tik apie kodėl būtent toks sprendimas, bet dar ir kodėl pasirinko pameluot ir nuleisti į unitazą pasitikėjimą ir ramybę tarpusavio santykiuose... aš labai norėčiau, kad jam pasisektų, kad jo tuo metu padarytas sprendimas nebūtų su tokiom trumpom melo kojom, bet taip neatsitinka ir net nežinau kodėl, nes aš niekada netikrinu jo asmeninių daiktų, jo pasakojimų, tiesiog melas pats ateina ir didelėm raidėm pasako va jis pamelavo ir žiūrėk kokia nesąmonė gavosi, ką darysim... tai būna tokios nevertos to melo situacijos, tiesiog iš šeimos perimto modelio pasekmės vietoj to, kad pasakyti iškart tiesiai jis pabando išspręsti situaciją apeidamas ją kampais, pameluodamas ten šen man ir paskui dar vistiek man tenka būti tuo kaip čia teisingai išsireiškus barjeru, kad melas būtų sustabdytas ir situacija išspręsta... ir kai noriu kam nors tai papasakoti lieku nesuprasta... gi negeria nemuša pas mergas nevaikšto, norėjo kad nesinervintum... gerais norais pragaras grįstas plius nervų tada būna šimtą kartų daugiau, nes tenka dalyvauti melo priežasties pašalinime, ir tarpusavio santykiuose atsiveria plyšelis nes buvo pameluota, atrodo visai be priežasties, bet pameluota. Ir tada galvoji, jei tau žmogau tokioje absurdiškoje situacijoje lengviau pameluoti žmonai, kaip nuolat kartoji mylimai moteriai su kuria esi savo noru, tai kur dar tu renkiesi meluoti ir ar tikrai aš teisi netikrindama ir neieškodama kažko ko ir rasti nenoriu, gal tu taip siunti signalą, paieškok... ar noriu rasti, ar noriu ieškoti? tikrai ne... esu šituose santykiuose nes noriu būti su šituo žmogum ir noriu tikėti, kad šitas sprendimas abipusis ir be jokio melo ir apsimetinėjimo nes tikrai nelaikyčiau ir jokių žingsnių nedaryčiau, kad sulaikyti ir niekada nesakiau kitaip ir atrodo turėtų žmogus jau žinoti... bet po tokių situacijų pradeda smagračiai suktis ir sukasi kol nebežinai kur ir ką sakyti, o jis... jis sako, kad tai nepasikartos, kad jis žino, kad yra pats kaltas dėl atsiradusio nepasitikėjimo ir kalnus nuvers, kad vėl viskas būtų gerai... bet kam reikėjo tuos kalnus pastatyt niekaip nesugebu suprast, o pasikalbėt nėra su kuo nes neva jiems tokias problemas...